Gķsli Elķasson fv. verksmišjustjóri SREggert Theódórsson fv. lagestjóri SRÓkunn blómarós hjį SRStrįkagöng viš SiglufjöršFrį vķgslu KFS 1966Togarinn Hafliši og GošinnHaförninn "fastur ķ ķs"

Rann į hjarni Siglfiršingur vann Gķfurlegur snjór Ķslandsmót (1) Ķslandsmót (2) Vélsleši skįta Žotukeppni Žyrla sótti slasašan Snjóžungi ķ mars Halla Haraldsdóttir Afreksmašur ... Dakoda flugvél į Sigló Haförninn og .. Hvaš heitir paddan Meš Haferninum Heimasętur Tilraun meš sķld Saltaš ķ flestum.. ASN žingfulltrśar Strįkagöng senn Einangrun rofin Fréttir og prestar

Ljósmyndasafn Steingrķms, į netinu

Til forsķšu
Til baka
Fleiri myndir

>LEITARVÉLIN

Hafšu samband:

Póstfangiš mitt

Gefšu mér upplżsingar um nöfn sem mig vantar

  Mišvikudagur 15. jślķ + sunnudagur 18. jślķ 1967

Hvaš heitir paddan?

Myndina hér aš ofan fengum viš senda frį fréttaritara okkar og ljósmyndara į  Siglufirši, Steingrķmi Kristinssyni og fylgdi myndinni eftirfarandi klausa frį honum: ­

 „Hérna į dögunum var mér send žessi ófrżnilega padda meš beišni um aš  ljósmynda hana. Žar sem ég hefi žaš fyrir „hobby" aš ljósmynda allskonar kvikindi,  bęši lifandi og dauš, (til dęmis er gaman aš fįst viš „passamyndir" af flugum), žį  tók ég viš pöddunni fegins hendi.

Var vel frį pöddunni gengiš ķ glerkrukku, og var hśn sprelllifandi og grimm, t.d.  hjó hśn óspart i odd kślupenna mķns, sem ég otaši aš henni, meš bitklóm sķnum,  sem lķktust klóm į humar. Sjįlf paddan var um 5 mm aš lengd, og sést oddur  kślupennans į myndinni til samanburšar. En nś er  spurningin: Hvaš heitir kvikindiš? Hver treystir  sér til aš svara žvķ. - S. K.

Og žessari spurningu beinum viš til lesenda Morgunblašsins. Sendiš svörin til  Dagbókarinnar eša sķmiš žau.

=================================================

Mosasporšdreki

 

Klukkan var ekki oršin hįlf tķu į laugardagsmormorgni sķšast, žegar Ingimar  Óskarsson nįttśrufręšingur hringdi og sagši okkur nafn pöddunnar frį Siglufirši.  Sagši hann engan efa į aš žaš vęri Mosasporšdreki. Viš bįšum hann um aš  skrifa örlķtiš um žessar skepnur og varš hann góšfśslega viš žeirri beišni og  birtist žaš hér meš nżrri mynd af Mosasporšdrekanum, sem tekin var af Steingrķmi  Kristinssyni į Siglufirši.

Kunnum viš Ingimar bestu žakkir fyrir vikiš. Annars mį lķka geta žess, aš stuttu  eftir sķmtal Ingimars, hringdi hingaš kona og kvašst fullviss um aš paddan vęri  eitthvert köngulóarkvikindi, en žaš er sem sagt ekki rétt hjį žeirri ešlu frś. -- Mbl.

Mosasporšdrekar (Pseudoscorpinidea)

eru sérstakur ęttabįlkur, er telst til  flokks įttfętla. Alls eru kunnar um 1000 tegundir žessara dżra, į meginžorri  žeirra heima ķ hitabeltinu og eru sumstašar, žar ķ nęrri 3000 metra hęš yfir  sjįvarmįli. žetta eru allt lķtil dżr, 9-8 mm aš lengd. Žau halda oft til į flugnafótum,  žó ekki sem snķkjudżr, heldur viršast žau nota flugurnar sem farartęki. Žaš er  engin nż bóla aš mosasporšdrekarnir noti žetta snillirįš.

Fyrir tugmilljónum įra festu flugur sig oft ķ harpixrennsli śr trjįm (žessi trjįkvoša,  er hśn storknaši, var sišar nefnd Raf), og eru žį stundum mosasporšdrekar į fótum  flugnanna, sem geymst hafa óskaddašar ķ rafinu til vorra daga. Bśkurinn į mosa  sporšrekanum minnir į lķkama sumra lśsategunda - er įvalur fyrir endann, sem er  breišur en ekki ménulaga, eins og į hinum eiginlegu sporšdrekum. Munnfęrin eru  lķk, žó eru aukreitis burstahįr viš efri skoltinn. Um žżšingu žessara hįra vita menn  ekki, ętla helst, aš žau séu einskonar žreifitęki. Ennfremur er žaš frįbrugšiš, aš į  nešra skolti eru einn eša tveir eiturkirtlar, er gefa frį sér eitriš ķ gegnunn klęr, sem  eru į griptöngunum. Mosasporšdrekar anda ekki meš lungum, ķ staš žess hafa  žeir 4 öndunarop nešan į afturbolnum framan til.

Hjarta er til stašar, en eiginlegt  ęšakerfi er lķtt žroskaš. Annars er margt sem snertir lķffęrastarfsemi žessara dżra  enn ó rannsakaš. Karl og kvendżr lķkjast hvort öšru, žó geta veriš į žvķ  undantekningar og fer žaš eftir žvķ um hvaša tegund er aš ręša. Stundum er  karldżriš stęrra, stundum. minna en kvendżriš. Dżrin eiga egg, allt aš 50 ķ einu og  ber móširin žau ķ einskonar poka nešan į bśknum. Ķ poka žessum fer śtungunin fram.  Er pokinn i sambandi viš kynfęri móšurinnar og berst  nęring frį žeim handa lifrunum, er žęr koma śr eggjunum.  Framan af ęvinni eru hamskipti tķš hjį  mosasporšdrekunum, en hér er sś athöfn ekki eins  einföld og mešal venjulegra sporšdreka.

Žeir bśa sem sé  til hvelfda byggingu śr spunažrįšum, lķkum žeim, sem  köngulęr framleiša. Tekur žaš venjulega marga daga aš  śtbśa kofann, žar sem dżriš lokar sig inni. Sķšan vefur  žaš fyrir dyrnar, svo aš enginn komist inn. Žegar  hamskiptin eru um garš gengin, veršur mosasporšdrekinn  aš rķfa gat į bygginguna til žess aš komast śt. Sumar tegundirnar byggja sér hśs śr  spunažrįšum og bśa žar aš vetrinum. Annars lifa dżrin ķ mosa, ķ holum milli  steina, ķ hreišrum fugla og ķ žangi viš sjó. Kunnugt er um eina tegund: Chclifer  cancroides, sem heldur til ķ hśsum inni og leitar ķ blöš, bękur, jurtasöfn ofl. Žar  sem tegund žessi er vķša į Noršurlöndum, er ekki ósennilegt, aš hśn lifi einnig  hér į landi. Annars er ekki vitaš, hve margar tegundir eiga hér heima. Ķ Noregi  hafa fundist 15 tegundir mosasporšdreka.

                                                                               Ingimar Óskarsson