Gķsli Elķasson fv. verksmišjustjóri SREggert Theódórsson fv. lagestjóri SRÓkunn blómarós hjį SRStrįkagöng viš SiglufjöršFrį vķgslu KFS 1966Togarinn Hafliši og GošinnHaförninn "fastur ķ ķs"

Gömul vegamįl Vita og vegamįl 1932 Siglufjaršarskarš 1933 Įrni P. og Lśšvķk 1933 Lśšvķk Kemp Skaršiš og framtķšin Siglufjašarvegur 1933 Skaršsvegurinn 1937 20 įra biš? 1937

Ljósmyndasafn Steingrķms, į netinu

Til forsķšu
Til baka

>LEITARVÉLIN

Hafšu samband:

Póstfangiš mitt

Gefšu mér upplżsingar um nöfn sem mig vantar

Sķša Vegamįla

Vita og Vegamįl: Grein śr Vikublašinu  fimmtudaginn 1. desember 1932

Siglufjöršur.

Tvö stórmįl.

Vitinn į Saušanesi.

Eins og kunnugt er mešal annars af allķtarlegri grein ķ sķšasta tölublaši  Siglfiršings, var reistur blikviti į ofanveršu. Siglunesi 1908. Žessi viti var žó og  hefir veriš sķšan eini landtökuviti allra skipa, er hafnar leita til Siglufjaršar.

 Strax  žį, bentu vitrustu og bestu sjómenn fjaršarins og fleiri, į žaš hve óheppilega  vitinn vęri settur til žessarar notkunar. En hvortveggja er, aš ķ mörg horn hefir  veriš aš lķta fyrir vitamįlastjórnina, enda hefir hśn aš žessa daufheyrst viš  kröfum sjómanna ķ žessu efni.

 Hafa žó eigi, eins og von er til, skort hįvęrar  raddir er krafist hafa nżs vita vestan Siglufjarašar. Tómlęti vitamįlastjórnar og  reyndar landsstjórnar lķka, er žeim mun óskiljanlegra, sem hér lį ķ raun og veru  aš baki krafa allrar Ķslensku sjómannastéttarinnar (sbr.sķldveišarnar.)-

Žaš  žarf meira en mešal žrjósku og skilningsleysi til žess, aš sjį ekki, eša žykjast  ekki sjį, svo brżna naušsyn og hér hefir kallaš  um žetta mįl, sķšastlišinn  aldarfjóršung og lengur žó. - Kemur žarna. enn til greina bölvun  flokkapólitķkusarinnar.sem spillir framgangi allra góšra mįla.

Siglufjöršur er nś  oršinn - og hefir reyndar lengi veriš, rķkissjóši sś tekju uppspretta, aš ętla  mętti aš fjįrveitingavaldiš og vitamįlastjóri hefšu ef sjįlfsdįšum séš  naušsyn. į aš auka öryggi žessarar, langstęrstu veišistöšvar landsins.

En žaš er alveg eins og ķ žessar kröfur hafi. aš žessu  veriš litiš eins og bitlingafrekju og hreppapólitķskan oflįtungshįtt af hįlfu Siglfiršinga. Er eigi ólķklegt, mešal annars, aš hér valdi eigi illu um aš Siglfiršingar hafa aldrei įtt neinn ašsópsmikinn  talsmann į Alžingi.

Hefir žar miklu fremur. kennt óvildar ķ garš Siglufjaršar og  jafnvel hafa veriš višhöfš svķviršileg orš um bęinn og ķbśa hans ķ sölum  Alžingis og kröfum bęjarins lķtt sinnt. Er slķkt lķtill sómi viškomandi  žingmönnum, og stór hneisa fyrir Alžingi ķ heild.

 

Žó ekkert vęri annaš, er žó skrokkurinn af Vardö į Siglunestįnni talandi tįkn  žess, aš ekki hefir žar Siglunesvitinn veriš einhlķtur. Og enn er skammt į aš  minnast, er E.s. Ķsland, į sķšastlišnu sumri, renndi į grunn viš Signunes ķ žoku. En  af žvķ blķša var og lįdeyša, varš ekki slys og tjón aš. Hefši žį veriš žokulśšur  eša hljóšmerkjastöš į Saušarnesi, mundi žetta eigi hafa komiš fyrir.

Og enn ętti landsmönnum aš vera ķ fersku minni 19. nóvember sķšastlišinn,  žį er nęrri lį, aš mörg stórslys yršu einmitt sakir žess, aš vitalaust var vestan  fjaršar. Žaš. vęri gaman aš vita, hve margir sjómenn ķ žeim mikla hópi. er žį  var ķ heljargreipum, hefšu sett traust sitt į og. viljaš eiga lķf sitt, undir  leišbeiningum Siglunesvitans.

Į fjįrhagsįętlun Hafnarsjóšs eru nś veittar 20 žśsund krónur til byggingar  vitans į Saušarnesi. Nś er eftir aš vita hvort vitamįlastjóri og landsstjórn eru  farin aš vitkast svo i žessu mįli, aš fé verši veitt śr rķkissjóši svo rķflega og eigi  tekiš aftur og loforšiš svikiš eins og sķšast, aš vitinn komist upp ķ sumar. Og ef  svo ólķklega fer aš žingiš felli fjįrveitingu til vita og hljóšmerkistöšvar į  Saušarnesi, eša svik eiga sér staš eftirį munu žeir herrar enn į nż verša minntir  į 19. nóvember 1932. Hver. veit nema žeir rumski žį og vakni til mešvitundar um naušsyn vitans į Saušarnesi.

 

II

Bķlvegur yfir Siglufjaršarskarš.

Žaš er langt sķšan, aš Siglfiršingar fundu sįrt  til žess, hve afskekktir žeir voru og samgöngulausir viš nęrsveitirnar.

Og  jafnljóst er hitt hve lķfsnaušsynlegt žroskaskilyrši žaš er öllum sjįvaržorpum  og bęjarfélögum, aš hafa sem greišasta samgöngur į sjó og landi.

Vér Siglfiršingar erum vel settir hvaš snertir samgöngur į sjó og liggjum ķ  žjóšbraut fjölförnustu og hrašgengustu įętlunarferša póstskipanna. En žetta  er lķka allt og sumt.

Mjór fjallgaršur skilur oss frį einu stęrsta og fjölbyggšasta landbśnašarsvęši  Noršurlands og stķar oss um leiš frį žvķ aš komast ķ samband viš ašal  bķlvegakerfi landsins.

 

Mikiš er bśiš aš ręša um žetta .vegamįl og mikiš er bśiš aš kosta til  žess af hįlfu bęjarins, aš athuga og męla hugsanlegar leišir yfir fjöllin til  Fljóta, en alltaf hefir forgöngumönnum sést yfir aš lįta męla žį leišina sem nś  er komiš į daginn aš  einna lķklegust sé til lausnar į mįlinu -

En žaš er hinn eldgamli alfaravegur, -- Siglufjaršarskarš. Forfešur vorir hafa žarna trošiš  brautina. Žeir hafa af mörgu illu, kosiš žann veginn er skįstur reyndist og trošiš žar götuslóšann er sżna skyldi komandi kynslóšum  aš žarna, - einmitt žarna er leišin sem.komiš  getur til mįla sem vegstęši. 

Götuslóšann hafa žeir lagt eftir žeim melbryggjum og hįvöšum, er lęgst stóšu  upp śr fönninni, og žarna var fundin snjóléttasta leišin, žó žungfęr vęri og  erfiš ķ snjóavetrum. En verri voru hinar. Botnaleiš liggur mun hęrra og liggur  žvķ į henni snjór mun lengur, leišin yfir Skjöld hefir žann ókost, aš bratti er  mikill bįšum megin og  žar eru svellalög mikil ķ frostum og klakasęlt - og er  nišur kemur, taka viš hólarnir illfęrir og erfišir til vegageršar.

Vér göngum eigi gruflandi aš žvķ og bśumst lķka viš, aš eigi verši žessi Skaršsvegur nothęfur nema 4-5 mįnuši įrsins aš mešaltali, en žaš er žó sį tķmi sem mest rķšur į. Og mörg įr koma vafalaust, er hęgt veršur aš nota  veginn mun lengur. Skaršsvegurinn hefir lķka žann kost, aš vér sjįum žó fram  į žaš, aš kleyft muni aš hefjast.handa sakir kostnašar. En lķtil von um veg į  hinar leiširnar ķ nįinni framtķš sakir kostnašar.

Žeir, sem feršast hafa um hina svonefndu bķlvegi óbyggšanna, vita žaš vel,  aš ķ rauninni er helmingur žeirra vegleysa žaš er žvķ sem nęst ósnortin af  manna höndum og žó er žar į köflum mun betri vegur en upphlöšnu vegirnir ķ  sveitunum, sem kostar tugi króna metrinn ķ.

Žaš žarf ekki aš lżsa veginum yfir Siglufjaršarskarš hér ķ žessum lķnum. žaš hefir veriš gert ķtarlega hér ķ blašinu og sżnt žar fram į meš skżrum  rökum, aš žarna er mjög létt aš leggja  veg og tiltölulega, eša réttara sagt  hverfandi lķtill kostnašur samanboriš viš fyrri įętlanir.

Vér höfum žvķ mikla įstęšu til aš ętla, aš innan skamms muni  Siglufjaršarkaupstašur verša kominn ķ samband viš sveitirnar ķ Skagafirši,  Hśnažing og bķlavegakerfiš yfirleitt.

Žaš er ekki vert aš spį neinu um žaš, hver feikna įhrif slķkt vegarsamband  hefši į vöxt, žroska og efnalega aškomu bęjarins, en žaš žarf ekki mikiš  ķmyndunarafl til žess aš gera sér. hugmyndir um žaš. Aš minnsta .kosti ętti  hver einstaklingur aš gert sér ljóst hver žęgindi. vegur žessi hefir til żmsa heimilisašdrįtta.

Siglfiršingar verša aš gera sér žaš ljóst, aš žeim peningum, er žeir leggja ķ  žennan veg er vel variš og žeir peningar mun renta sig betur žótt žeir vęru  lagšir ķ vörslu, banka eša sparisjóš.

 Vér eigum žvķ aš leggja į žaš allt kapp aš  koma į žessum vegi og žaš strax ķ įr. Viš veršum lķka aš muna žaš, aš  meginhluti žess, er verkiš kostar rennur til verkamanna žessa bęjar og žaš er  lķka athyglisvert į žessu öršugu tķmum

[Greinin var ekki undirskrifuš, en er aš lķkindum eftir ritstjórann, Hannes Jónasson bóksala.]